323123123323123123

Anonsai

 22882365_1182934998517413_844643080_o

Trakiečių širdyse likusi Emilija iš Laisvės Alėjos

 

Trakų kultūros rūmuose gegužės 31 dieną įvyko neeilinė filmo peržiūra. Pilnutėlė salė žiūrovų stebėjo XXI a. lietuviško kino renesanso pradininko, režisieriaus ir prodiuserio Donato Ulvydo sukurtą kino juostą „Emilija iš Laisvės Alėjos“.

 

Filmą pristatė pats režisierius Donatas Ulvydas, pasidalinęs trumpais pasakojimais apie filmo siužetą ir kūrimo procesą. Režisieriaus filmografijapilna visiems gerai žinomų lietuviškų komedijų: „Valentinas Vienas“, „Valentinas už durų“, „Kaip pavogti žmoną“, „Šventa karvė“ ir 2011 metais pasirodęs vienas pelningiausių ir brangiausių šalies filmų „Tadas Blinda: Pradžia“.Taip pat susirinkusius sveikino trakietisRamūnas Autukas bei filmo peržiūros organizatorius ir Jaunųjų konservatorių lygos pirmininkas Teodoras Žukas.

Kai prieš penkis dešimtmečius ekranuose pasirodė Vytauto Žalakevičiaus filmas „Niekas nenorėjo mirti“, užgniaužę emocijas pripažinome, kad geresnio filmo pokario tema neturėjome, kol kino ekranų nepasiekė „Emilija iš Laisvės Alėjos“.Neseniai kino salėse rodytas filmas, trakiečius sukaustė pirmaisiais epizodais, sukūrusiais gana tikslų ano laikotarpio paveikslą.Filme vaizduojama nelygybė buvo visur, todėl šiandien ją tiesiog sunku įsivaizduoti. Lietuvos vardas skambėjo tik pogrindyje, teatro kulisuose, slaptuose pokalbiuose. Šiame filme teatras vaidino tikrąjį gyvenimą, nesumeluotą, neiškraipytą, realų ir skausmingą.

Kino juostoje svarbiu simboliu tapo Emilijos išsaugota užrašų knygutė, kurios tekstas buvo naudojamas filme vaidintame spektaklyje. Tad šiuo pavyzdžiu mes galime matyti šiandienės demokratijos ir žodžio laisvės šalyje pasekmes, kai užrašai keletą metų ramiai buvę tinklapyje, nepažeidžiantys jokių įstatymų, ir lyg ir visų pamiršti, tampa ginklu, nukreiptu prieš jo autorių. Taip nutiko ir pasakotoje istorijoje, kuomet Emilija turėjo kovoti ir atsakyti viskuo už išsaugotos knygutės turinį.Knygutėje atgulė skambios eilės už Lietuvos ir žmogaus laisvę. Ją Emilijai davė tėtis, kuris vėliau pasirodė nesąs eilių savininkas.

Emilija filme,vedina laisvės, vaizdavo ir gyvenimą, ir žiūrovą. Net ir save priskyrė žiūrovui. Prisimindama savo skaudžią praeitį, kuomet jos akyse buvo nužudyti tėvai,ji tarsi atliko žiūrovo, stebinčio gyvenimą kaip teatrą vaidmenį. Jos baimė buvo dviguba. Tačiau ji, greičiausiai, ir suteikė jai ryžto garsiai išsakyti tiesą. Tiesa nuskambėjo filmo pabaigoje, kai buvo suvaidintas tikrasis gyvenimas. Spektaklyje aktoriai,įkvėpti Emilijos, demonstravo ryžtą ir drąsą, kuri visame kontekste buvo labai pavojinga. Jie įkvėpė žiūrovą, suteikė valios, nes aktoriai tikrai tikėjo, siekė, stengėsi ir žinojo dėl ko ir kam jie tai vaidina.

Šis filmas iš dalies yra ir šio laikotarpio veidas, pavyzdys. Šiuolaikinė visuomenė jau nevertina žodžio laisvės, kalbos laisvės, žmogaus laisvės. Ji, tarytum, tai suvokia kaip savaime suprantamą dalyką, priešingai nei anų laikų žmogus, kuris kovojo už tai, bijojo ir nuolat gyveno paslaptyje. Aktoriai atskleidė tikrąjį  tuometinio žmogaus gyvenimą, vidų, jausmus, skausmą... Tai buvo taip drąsu, taip dramatiška ir tikra. Prezidentė Dalia Grybauskaitė rašė: „Tai filmas – įpareigojimas: saugoti ir ginti savo Laisvę, kad ir kas benutiktų. Istorinė tiesa skaudi, tačiau ji įkvepia niekada nepasiduoti“.

Trakų kultūros rūmų aplinka puikiai atitiko šio filmo laikotarpiui. Senos, tarybinės sienos papildė filmo siužetą, leido pajusti perduodamą atmosferą ir ją išgyventi. Filme vaizduojamo teatro kulisai mažai tesiskyrė nuo Trakų kultūros rūmų. Tai pridavė tam tikros vertės tiek filmui, tiek jo žiūrovui. Net mokinių stebėjusių šį filmą akyse buvo matyti tikros ir nesuvaidintos emocijos, išgyventas ir suprastas vaizduojamas žmogaus gyvenimas anuomet.

Po filmo vyko diskusija su režisieriumi, tačiau daugumai susirinkusiųjų emocijas norėjosi išsinešti, o ne jas aptarti. Todėl dabar telieka sustabdyti akimirką ir dar kartelį atsigręžti į save, pagalvoti kas esame, dėl ko esame, kiek gyvenimas suteikia šiandien, kiek nesuteikė tada.Turime kalbėti apie tuos žmones kaip Emilija, kurie žiauriais okupacijos laikais neprarado savęs, garsiai skleidė tautiškumą, demonstravo patriotiškumą ir neleido savęs žlugdyti. Šiandien didžiausia pagarba režisieriams, kurie išdrįsta dar kartelį parodyti tuos laikus, sugretinti juos su dabartimi ir užkurti širdyse esančią ugnelę, kuri neleistų pamiršti, kas esame...

Dar kartą dėkojame už suteiktas emocijas ir atvirumą režisieriui Donatui Ulvydui bei visai Jaunųjų konservatorių lygos komandai.

Meida Vitovičiūtė,

Trakų kultūros rūmų direktoriaus pavaduotoja



emilija emilija2 

 

ENPI tarptautinis projektas

Untitled

Rekvizitai

TRAKŲ KULTŪROS RŪMAI

Viešoji įstaiga, duomenys kaupiami ir
saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 303212890

Vytauto g. 69,

LT-21110 Trakai,

tel., faks. 370 528 55 299,

mob. tel. 370 612 20 876 

el. p. trakurumai@gmail.com
Sąskaitos Nr. LT854010051001872906
Bankas AB DnB bankas, Lietuva
Banko kodas 40100